png

ANTANAS MACEINA

RAŠTAI   I

Vilnius  „Mintis "  1991

UDK 101     Ma 35
Serija leidžiama nuo 1987 m.

Sudarė
ANTANAS RYBELIS
Redagavo
RAMUTĖ RYBELIENĖ

M 0301020000-020 24 - 91
       M851(08)—91
ISBN 5—417—02909
 

@ „Minties" leidykla, 1991
© Įvadinis straipsnis — Arūno Sverdiolo, 1991
 

LEIDĖJŲ Ž0DIS

Užaugo ne viena karta, pažįstanti filosofiją tik iš marksizmo-leninizmo skaitinių, kurie mokė negyvų dogmų, neigė gyvo, natūralaus filosofavimo dvasią, kompromitavo pačią filosofiją. Per penkiasdešimt metų susidarė gili duobė lietuvių dvasiniame gyvenime, į kurią šiandien ėmė garmėti įvairaus pobūdžio lektūra. Tarp jos pasitaiko ir vienas kitas žymiausių Lietuvos filosofų — Vydūno, Romano Bytauto, Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Juozo Girniaus — darbų fragmentas. Atėjo metas nuosekliau ir išsamiau susipažinti su jų kūryba. „Minties" leidykla jau pradėjo jų raštų leidybą. Išėjo Vydūno raštų tritomio pirmasis tomas, S. Šalkauskio raštų pirmasis tomas, rengiami J. Girniaus raštai.

Pradedame leisti ir paties produktyviausio Lietuvos filosofo A. Maceinos raštus. Tikimasi paskelbti visus atskirais leidiniais išėjusius A. Maceinos veikalus, taip pat ir svarbesnius jo straipsnius. Tai turėtų sudaryti ne mažiau kaip dvylika stambių tomų. Į kiekvieną tomą bus stengiamasi sudėti artimos tematikos darbus.

Pirmajame A. Maceinos „Raštų" tome, šalia 1936 m. atskiru leidiniu išėjusio „Kultūros filosofijos įvado", spausdinamos dar ikikarinėje periodikoje paskelbtos dvi stambios studijos — „Pirminės kultūros pagrindai,. (Logos.— 1936.— Nr. 1,—P. 1—48; Nr. 2.—P. 8—154; 1938 — Nr. 1.— P 87—141.) bei „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra" (Židinys.— 1939,— Nr. 4,— P. 433—436; Nr. 5/6.— P. 436—460; Nr. 7,— P. 625—644; Nr. 10.—P. 360—374; Nr. 11.—P. 496—514; Nr. 12,— P. 691—711).

Kodėl A. Maceinos „Raštų" leidybą pradedame nuo jo kultūros filosofijos? Todėl, kad kultūros filosofija yra viena iškiliausių A. Maceinos kūrybos pradiniame etape. Tuo tarpu pirmąją jo knygą „Tautinis auklėjimas" (1934 m.) tikslingiau bus spausdinti pedagogikai skirtame tome.

Rengiant A. Maceinos „Raštus" spaudai, buvo pataisytas tik vienas kitas rašybos mažmožis, suvienodinta tikrinių vardų originalo rašyba; visai nebuvo liečiama leksika. Bibliografinės nuorodos išnašose paliktos tokios, kokias jas pateikė pats autorius.

TURINYS

Sverdiolas A. Antano Maceinos filosofinis kelias 5

KULTŪROS FILOSOFIJOS ĮVADAS

Autoriaus pastaba 22
Pirmas skyrius. KULTŪROS FILOSOFIJA KAIP MOKSLAS 25
1. Kultūros filosofijos išsivystymas
25
    a. Kultūros filosofija kaip tampanti disciplina 25
    b. Kultūros filosofija Vakaruose: Herder, Rousseau, Dilthey,
Rickert, Cohn, Maritain, Vico, Frobenius, Spengler 29
    c. Kultūros filosofija Rytuose: Berdiajev 53
    d. Kultūros filosofija Lietuvoje: Šalkauskis 62
2. Kultūros filosofijos supratimas
80
    a. Trejopos pažiūros į kultūrą 80
    b. Sintetinis kultūros supratimas 85
    c. Kultūros filosofijos objektas ir apibrėžtis 89
    d. Kultūros filosofijos uždaviniai 91
    e. Kultūros filosofijos suskirstymas 94

Antras skyrius.
KULTŪROS FILOSOFIJA FILOSOFIJOS SISTEMOJE 99
1. Kultūros filosofijos vieta filosofijos sistemoje 99
    a. Žmogus kaip filosofinio pažinimo pagrindas 99
    b. Filosofijos sistemos suskirstymas 102
    c. Kultūros filosofijos sistema 108
2. Kultūros filosofija ir istorijos filosofija 112
    a. Istorijos santykiai su kultūra 112
    b. Istorijos filosofijos santykiai su kultūros filosofija 118
3. Kultūros filosofija ir kitos disciplinos 120
    a. Kultūros filosofija ir visuomenės filosofija 120
    b. Kultūros filosofija ir pedagogika 124

Trečias skyrius.
KULTŪROS FILOSOFIJA IR PASAULĖŽIŪRA .. . 129
1. Pasaulėžiūros supratimas
129
    a. Pasaulėžiūra Kaip dvasios santykis su būtimi 129
    b. Pagrindiniai pasaulėžiūros tipai 135
2. Pasaulėžiūriniai kultūros filosofijos tipai 139
    a. Kultūrinis natūralizmas 140
        α) kultūrinis materializmas 140
        β) kultūrinis vitalizmas 142
    b. Kultūrinis humanizmas 147
        α) kultūrinis individualizmas 148
        β) kultūrinis kolektyvizmas 150
    c. Kultūrinis teizmas 152
        α) kultūrinis negatyvizmas 153
        β) kultūrinis integralizmas 156
3. Kultūros filosofija ir Apreiškimas 157
    a. Kultūros filosofija ir kultūros teologija 157
    b. Apokalipsės reikšmė kultūros ir istorijos filosofijai 159
    c. Kultūros problemos išsprendimas Apokalipsės šviesoje 163

Priedas. KULTŪRA KAIP ŽMOGAUS KŪRYBA 167

1. Kūrybos supratimas 167
    a. Kūrybos buvimo prielaidos 167
    b. Kūryba kaip originalus aktas 171
    c. Kūrybos sąlygos 175
    d. Kūrybos rūšys 179

2. Žmogaus kūrybinio pašaukimo pagrindai 184
    a. Žmogus kaip Dievo Kūrėjo atvaizdas 184
    b. Žmogaus atsakingumas už pasaulį 190

3. Žmogiškosios kūrybos funkcijos 198
    a. Kūryba kaip gamtos sužmoginimas 196
    b. Kūryba kaip dvasios objektyvavimas 201
    c. Kūryba kaip būties tobulinimas 205

KULTŪROS FILOSOFIJOS BIBLIOGRAFIJA 214

1. Kultūros filosofijos įvadas 214
2. Sisteminiai veikalai 214
3. Kultūrinės bendrybės 214
4. Kultūra kaip žmogaus kūryba 214
5. Žmogus kaip kultūros kūrėja s 215
    a. Asmens ir visuomenės problema 215
    b. Lyčių problema 215
6. Gamta ir kultūra 215
7. Kultūros lytys 216
    a. Kalbos filosofija 216
    b. Ugdymo filosofija 216
    c. Doros filosofija 216
    d. Technikos filosofija 216
    e. Meno filosofija 216
8. Kultūros tikslai 217
    a. Kultūros pažangos problema 217
    b. Kultūra ir religija 217
9. Modernioji kultūra 217
10. Tautinė kultūra 218

PIRMINĖS KULTŪROS  PAGRINDAI

ĮVADAS 220
1. Kultūros filosofija ir etnologija 220
2. Kultūros išsiplėtojimo padalinimas 223
3. Kultūros ciklo supratimas 225

Pirmasis skyrius. PRADINĖ KULTŪRA 227
I. Pradinės kultūros sąvoka ir pobūdis 227
1. Pradinės kultūros supratimas 227
2. Pradinės kultūros materialinis šonas 229
    a. ūki s 232
    b. Technika 232
3. Pradinės kultūros dvasinis šonas 234
    a. Šeima 235
    b. Ugdymas 237
    c. Visuomeninis gyvenimas 240
II. Pradinės kultūros tarpsniai 243
1. Vidurinis tarpsnis: pigmėjų kultūra 243
2. Vėlyvasis tarpsnis 247
    a. Eskimoidų kultūra 247
    b. Tasmanoidų kultūra 248
    c. Australoidų kultūra 249
III. Pradinės kultūros pagrindai 253
1. Neišsidiferencijavę s žmogiškumas 253
2. Antgamtės primatas 262
3. Vaikiškas žmogaus santykis su gamta 267

Antras skyrius. TOTEMISTINĖ KULTŪRA 272

I. Totemistinės kultūros charakteristika 272
1. Totemistinės kultūros sąvoka 272
2. Materialiniai totemistinės kultūros bruožai 277
    a. Ūkis 277
    b. Technika 281
3. Totemistinės kultūros dvasinės žymės 283
    a.Šeima 284
    b. Ugdymas 287
    c. Visuomeninis gyvenimas 290
    d. Pagrindiniai religijos bruožai 293
II. Totemistinės kultūros pagrindai 294
1. Vyriškosios lyties primatas 294
    a. Kultūros santykis su lytimi 295
    b. Medžioklė ir žmogaus ryšy s su gyvuliu 299
    c. Saulės kultas 303
2. Linkimas objektyvuoti 307
    a. Miestinė gyvenimo forma 307
    b. Magija 310
3. Linkimas specializuoti 315
Pabaiga . Totemizmo gijos žmonijos istorijoje 319
    a. Mechanistinė pasaulėžiūra 321
    b. Demokratinė santvarka 323
c. Natūralistinis menas 324

Trečias skyrius. MATRIARCHATINE KULTŪRA 328
I. Matriarchatinės kultūros charakteristika 328

1. Matriarchatinės kultūros supratimas 328
    a. Problemos atsiradimas 328
    b. Problemos išryškėjimas 334
2. Matriarchatinės kultūros materialiniai bruožai 340
    a. Ūkis 340
    b. Technika 345
3. Matriarchatinės kultūros dvasinės žymės 347
    a. Šeima 348
    b. Ugdymas 352
    c. Visuomenė 354
    d. Religija 361

II. Matriarchatinės kultūros pagrindai 364
1. Moteriškosios dvasios primatas 364
    a. Moteriškosios kultūros bruožai 365
    b. Žemės darbas ir moters ryšy s su augmenimi ... . 369
    c. Mėnulio kultas 374
2. Kūryba dvasios viduje 378
    a. Kaiminė gyvenimo forma 378
    b. Mistika 382
3. Kūrybinis bendrumas 385

Pabaiga . Matriarchato gijos žmonijos istorijoje 387
    a. Idėjistinė pasaulėžiūra 388
    b. Totalistinė santvarka 389
    c. Simbolistinis menas 390

KULTŪROS SINTEZĖ IR LIETUVIŠKOJI KULTŪRA

Įvadas. DVI PRIEŠlNGOS NUOMONĖS 396

I. KULTŪRINES SINTEZES PRASMĖ 401
    1. Kultūra kaip žmogaus ženklas 401
    2. Kultūrų susimaišymas ir kultūros sintezė 405
    3. Kultūros sintezė tautinėje kultūroje 412
II. LIETUVIŠKOSIOS SINTEZES TEORIJA 418
    1. Prol. St. Šalkauskio lietuviškosios sintezės teori ja 418
    2. Pastabos lietuviškosios sintezės aiškinimui 425
    3. Pastabos lietuviškosios sintezės įrodymams 431
III. LIETUVIŠKOSIOS INDIVIDUALYBES BRUOŽAI 441
    Įvadas . Principinės ir metodinės pastabos 441
    1. Etnologinė lietuvių tautos struktūra 445
    2. Gyvenamoji lietuvių tautos aplinka 463
    3. Lietuvių tautos istorinis likimas 479
    4. Lietuviškosios individualybės charakteristika 497
IV. LIETUVIŠKOSIOS KULTŪROS PAGRINDAI IR GAIRĖS 500
    1. Lietuviškosios kultūros subjektyvumas 501
    2. Lietuviškosios kultūros receptyvumas 509
    3. Lietuviškosios kultūros plačiažygiškumas 515
    4. Lietuviškosios kultūros žemiškumas 519
PABAIGA 522
 

Leidėjų žodis 525
A. Maceinos „Raštų" struktūros projektas 526

Lotyniškų ir kitų kalbų žodžių  bei posakių žodynėlis 527
Vardų rodyklė 531

Mokslinis leidinys
Serija . Iš Lietuvos filosofijos palikimo " Maceina Antanas
RAŠTAI , t . I

Kultūros filosofija
Redakcijos vedėjas Antanas Rybelis
 
Redaktorė Ramutė Rybelienė

Dailininkas  Sigitas Šniras
Meninė redaktorė Romana Kungytė
Techninė, redaktorė Birutė Adomaitienė
 
Korektorės : Nijolė Gineitienė, Alina Gobivnė

Duota rinkti 1990 04 24. Pasirašyta spaudai 1991 04 10. S. L. Nr. 255. Formatas 84x108/3 2 Popierius spaudos Nr. 2. Garnitūr a ..Baltika", 10 punktų . Ofsetinė spauda . 28,56 sąl. spl . I. 29,02 sąl. spalv . atsp . 31,92 apsk . leid. 1. Tiraža s 10 00 0 egz . Užsakymas 5564. Kaina 9 rb

„Minties leidykla , 232600 Vilnius , Z. Sierakausko 15 Spaudė „Vilties " spaustuvė , 232600 Vilnius . Strazdelio 1 Printed in Lithuania

Maceina A . Ma32 Raštai.— V.: Mintis, 1991.— (lš Lietuvos filosofijos palikimo).

T.t: Kultūros filosofija / Sudarė A. Rybelis; [Įv. str., p. 5—19, A. Sverdiolo).— 539 p.— Bibliogr. p. 214—218. — ISBN 5-417-00338-7

A . Maceina yra žinomas ir kai p vienas ši įtaigiausių kultūros filosofijos puoselėtojų nepriklausomoje Lietuvoje . Šiame tome spausdinami svarbiausi jo darbai , parašyt i iki Antrojo pasaulinio karo — tai monografija ..Kultūros filosofijos įvadas " (1936 m.), studijos „Pirmines kultūros pagrindai " (1936 m.), „Kultūros sintezė ir lietuviškoj i kultūra ' (1939 m.).

0302010000-020
M --------------------- 24—91 UDK 101.9 Maceina
M851(08)—91