ANTANAS MACEINA

RAŠTAI
X

RELIGIJOS FILOSOFIJA

png
MARG I RAŠTAI
Vilnius, 2005

 
UD K 1(474.5)+29 1
Ma32

Serija leidžiama nuo 1987 m.
Parengė
ANTANAS RYBELIS

ISBN 9986-09-282-5

© Sudarymas A. Rybelio, 2005
© „Margi raštai", 2005

SUDARYTOJO PASTABOS

     Ikikarinėje ir pokario emigracinėje spaudoje bene daugiausia A. Maceinos straipsnių paskelbta religijos filosofijos klausimais. Tiesa, visos šios publikacijos glaudžiai susijusios ir su filosofija, ir su kultūra, ir su teologija, ir su politika.

     Į šį, dešimtą, A. Maceinos „Raštų" tomą ir mėginta sudėti būtent tuos straipsnius, kuriuose vyrauja religijos problemų analizė. Vieni jų pateikia tik kai kurių religijos klausimų analizės metmenis, kurie vėliau buvo išplėtoti atskiromis knygomis išleistuose A. Maceinos veikaluose, kiti plėtoja ir papildo jau paskelbtuose darbuose paliestas problemas, treti padiktuoti religinio gyvenimo aktualijų. Be abejo, kai kurios mintys čia skelbiamuose straipsniuose kartojasi arba varijuojamos kitais aspektais.

     Daugiausia šios tematikos publikacijų paimta iš emigracijoje leisto žurnalo „Aidai", kitos - iš tarpukario laikotarpio žurnalų „Ateitis", „Naujoji Romuva", „Tiesos kelias", „Židinys", Čikagoje leisto laikraščio „Draugas" kultūrinio priedo. Kartu spausdinamas ir rankraštyje išlikęs nemažos apimties A. Maceinos diplominis darbas „Religijos reikšmė kultūrai".

     Nors šiame „Raštų" tome spausdinamus straipsnius nelengva kaip nors klasifikuoti ir grupuoti, vis dėlto mėginta juos sąlygiškai suskirstyti į keturis skyrius ir sudarytojo sąlygiškai pavadintus taip: „Dievas ir žmogus", „Religijos santykiai", „Religija ir visuomeninis gyvenimas", „Krikščioniškoji istoriosofija".

     Rengiant šį A. Maceinos „Raštų" tomą spaudai, jame spausdinami straipsniai nebuvo redaguojami, išskyrus įvairiai vartojamų gramatinių formų bei skyrybos vienodinimą (pvz., šiandie —> šiandien, visur pateikiamos pilnos naudininko ir vietininko linksnių formos). Taip pat buvo taisomos aiškios korektūros klaidos, patikslinta tikrinių vardų rašyba pagal dabartinius jų rašybos reikalavimus. Be to, Naujojo Testamento citatos pateikiamos pagal Petro Kimbrio redaguotą kun. Česlovo Kavaliausko vertimą. Taip pat mėginta vienodinti bibliografinių nuorodų rašybą. Tačiau A. Maceinos vartojama leksika ir gramatinės formos nebuvo keičiamos.

BIBLIOGRAFINĖS PASTABOS

Dievas ir žmogus

Dievo ieškojimas - spausdinama iš: „Naujoji Romuva", 1937, Nr. 13/14, p. 290-294.
Žmogus kaip Dievo rūpestis - spausdinama iš: „Aidai", 1986, Nr. 2, p. 106-114.
Kristaus prasmė - spausdinama iš: „Aidai", 1948, Nr. 21, p. 485-491.
Dievas ir mūsų amžius - spausdinama iš: „Ateitis", 1931, Nr. 10, p. 484-192.
Naujoji stabmeldybė - spausdinama iš: „Į laisvę", 1954, Nr. 4, p. 48-49.

Religijos santykiai

Religiniai mokslo pagrindai - spausdinama iš: „Ateitis", 1936, Nr. 6/7, p. 265-270.
Religija ir moralėReligija ir moralė 623.
Krikščionybė ir filosofija - spausdinama iš: „Aidai", 1968, Nr. 1, p. 5-11; Nr. 3, p. 124-132.
Egzistencializmas ir krikščionybė - spausdinama iš: „Aidai", 1952, Nr. 4, p. 187-190. Tai autoriaus atsiliepimas į V. Rimšelio recenziją apie A. Maceinos „Jobo dramą" („Draugas", 1951 m. rugsėjo 22 d.). Atsiliepimas papildytas tokio paties pavadinimo straipsneliu iš: „Aidai", 1949, Nr. 23, p. 90-91.
Marksizmas ir krikščionybė - spausdinama iš: „Aidai", 1965, Nr. 9, p. 373-388.
Religijos reikšmė kultūrai - spausdinama iš rankraščio: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 18, b. 192, 1. 104. Tai A. Maceinos 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete parašytas diplominis darbas. Buvo perspausdintas kaip žurnalo „Soter" (2001, Nr. 5 (33)) priedas.

Religija ir visuomeninis gyvenimas

Kas yra krikščionybė: žodis ar gyvenimas? - spausdinama iš: „Ateitis", 1950, Nr. 4/5, p. 2-5.
Tikėjimas ir laisvė - spausdinama iš: „Draugas", 1974, birželio 22, Nr. 145; birželio 29, Nr. 151. Čia praleidžiama straipsnio pabaiga, kuri kartoja tekstą iš A. Maceinos studijos „Dievas ir laisvė " (žr. „Raštai", t. 7).
Socialinė Kristaus misija - spausdinama iš: „Aidai", 1947, Nr. 6, p. 241-245.
Krikščioniškosios visuomenės klausimu - spausdinama iš: „Tiesos kelias", 1932, Nr. 7/8, p. 468-483.
Katalikų vienybė - spausdinama iš: „Aidai", 1952, Nr. 4, p. 153-156.
Socialinis katalikų teisingumas - spausdinama iš: Naujoji Romuva", 1937, Nr. 2, p. 25-30; Nr. 3, p. 52-54.
Katalikiškoji akcija - pagal autoriaus paskelbtą sumanymo planelį šis straipsnis sudėtas iš tokiu pavadinimu žurnaluose „Ateitis" (1932, Nr. 1, p. 14-21; Nr. 2, p. 72-79) ir „Naujoji Romuva" (1931, Nr. 25, p. 585-586; Nr. 26, p. 609-612) išspausdintų straipsnių.
Katalikiškoji akcija - spausdinama iš: „Aidai", 1948, Nr. 10, p. 8-14.
Pasauliškių apaštalavimas - spausdinama iš: „Ateitis", 1931, Nr. 1, p. 9-13.
Trys klausimai dvasiškijai - spausdinama iš: „Aidai", 1965, Nr. 8, p. 355-359.

Krikščioniškoji istoriosofija

Dviejų istorijų kryžkelėje - spausdinama iš: „Židinys", 1937, Nr. 3, p. 273-291.
Kūno prikėlimas ir pasaulio perkeitimas - spausdinama iš: „Tiesos kelias", 1933, Nr. 7/8, p. 408-426.
Kristaus gimimas tautai - spausdinama iš: „Židinys", 1936, Nr. 12, p. 513-528.

Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma - spausdinama iš: „Židinys", 1938, Nr. 7, p. 3-16.
Petro regėjimas, arba Bažnyčia ir modernusis pasaulis - spausdinama iš: „Aidai", 1953, Nr. 8, p. 344-349.
Krikščionybės ateitis - spausdinama iš: „Aidai", 1950, Nr. 3, p. 97-107.

TURINYS

DIEVAS IR ŽMOGUS

DIEVO IEŠKOJIMAS 7
     Dievo praradimas 7
     Dvejopas kelias į Dievą

ŽMOGUS KAIP DIEVO RŪPESTIS Antropocentrizmui suprasti 22
     1. Dievas - Rūpintojėlis 25
     2. Ontologinis rūpesčio pobūdis 28
     3. Dievo ir žmogaus rūpesčio tapatybė 30
     4. Dievo rūpesčio įsisąmoninimas 34

KRISTAUS PRASMĖ 39
     1. Straipsnio pobūdis 39
     2. Dvi Evangelijos 41
     3. Žmogaus noras sudievėti 45
     4. Žmogaus sudievinimas Kristuje 49

DIEVAS IR MŪSŲ AMŽIUS 57
     1. Dievas ir likimas 57
     2. Nežinomas Dievas
     3. Dievo buvimo įrodymas 62
     4. Išganymo ilgesys 65

NAUJOJI STABMELDYBĖ 68

 
RELIGIJOS  SANTYKIAI

RELIGINIAI MOKSLO PAGRINDAI 73
     1. Mokslas ir jo praeitis 74
     2. Religija - mokslo tėviškė 75
     3. Mokslo vieningumas 76
     4. Etinis mokslo pobūdis 78
     5. Katalikybė ir mokslas 79
RELIGIJA IR MORALĖ 82
     1. Religijos supratimas 82
     2. Moralės supratimas 85
     3. Religijos ir moralės santykiai 87

KRIKŠČIONYBĖ IR FILOSOFIJA 92
     Pratartis 92
     1. Neigiamasis atoveikis 94
     2. Filosofija kaip būsena 99
     3. Krikščionybės nusistatymas 103
     4. Kristus kaip kliūtis filosofijai 108
     5. Teigiamasis atoveikis 113
     6. Filosofija kaip teologijos tarnaitė 119
     7. Filosofija kaip tiesos saugotoja 123
     Užbaiga 126

EGZISTENCIALIZMAS IR KRIKŠČIONYBĖ 129

MARKSIZMAS IR KRIKŠČIONYBĖ Vakarų krikščionijos klystkeliai 142
     1. Priešgyniška padėtis 142
     2. Trys būdingi susitikimai 148
     3. Krikščionių ir marksistų pokalbio bruožai 158
     4. Išvados 169

RELIGIJOS REIKŠMĖ KULTŪRAI 170
     Paaiškinamosios pastabos 170
     Įvadas. Kultūros reikšmė religijai 171
          1. Kultūros ir religijos esmė bei sritys 171
          2. Kultūra kaip religijos atrama 179
          3. Religijos ir kultūros skirtingumas 190
     Pirmasis skyrius. Religijos reikšmė kultūros idealų nustatymui 195
          1. Idėjos reikšmė kultūrai apskritai 195
          2. Idėjos pažinimo kliūtys 199
          3. Dieviškoji Kūryba ir Dieviškasis Apreiškimas 203
          4. Apreiškimo reikšmė kultūrai
210
     Antrasis skyrius. Religijos reikšmė kultūros idealų realizavimui 213
          1. Žmogaus idealo esmė ir turinys 215
          2. Kultūros pastangos realizuoti fizinį žmogaus idealą 219
          3. Kultūros pastangos realizuoti dvasinį žmogaus idealą 223 4.
          Kultūros pastangos suderinti kūno ir sielos veikimą
228
          5. Kultūros negalės priežastis
230
          6. Atbaigiamoji religijos reikšmė 231
     Trečiasis skyrius. Religijos ir kultūros santykių iškreipimas 237
          1. Pažinimo ir Apreiškimo santykių iškreipimas
239
          2. Atsisakymas nuo atbaigiamosios religijos reikšmės 243
          3. Mistinės gyvenimo krypties sunykimas 253
     Pabaiga. Sakralinis kultūros pobūdis 258
          1. Kultūros sakrališkumas kilmės atžvilgiu 258
          2. Kultūros sakrališkumas vieningumo atžvilgiu 259
          3. Kultūros sakrališkumas tikslo atžvilgiu 260
Išvados - tezės 261

RELIGIJA  IR VISUOMENINIS GYVENIMAS

KAS YRA KRIKŠČIONYBĖ: ŽODIS AR GYVENIMAS? 267
     1. Demostenas ir Ciceronas 267
     2. Tarnaitės atostogos 269
     3. Žodžio pergalė 271
     4. Įsikūnijimo paslaptis 273
     5. Diplomas stalčiuje 276

TIKĖJIMAS IR LAISVĖ 279
     Įžanga. Temos prasmė 279
     1. Gnoseologinis tikėjimo pobūdis 281
     2. Tikėjimas kaip laisvės veikimas 285
     3. Dievas kaip tikėjimo objektas 293

SOCIALINĖ KRISTAUS MISIJA 299
     1. Socialinis ir religinis Kristus 299
     2. Kristus kaip socialinis Atpirkėjas 303

KRIKŠČIONIŠKOSIOS VISUOMENĖS KLAUSIMAS 312
     1. Sargai, kuri valanda? 312
     2. Krikščionybės vaidmuo 314
     3. Individualinis ir kolektyvinis pradas 318
     4. Profesijų įvairumo įvertinimas 321
     5. Turtų problema 326
     6. Baigiamosios pastabos 330

KATALIKŲ VIENYBĖ 333

SOCIALINIS KATALIKŲ TEISINGUMAS 341
     Įžanga.
Paskaitos pobūdis ir uždaviniai 341 1.
     Socialinė katalikybės teorija ir socialinė katalikų praktika 343
          a. Katalikybės pretenzijos išspręsti socialinį klausimą
343
          b. Socialinio katalikų neveiklumo priežastys 347

2. Katalikybės idėjų įgyvendinimas praktikoje 357
          a. Turto ir darbo prasmė 358
          b. Socialinio gyvenimo suorganizavimas Bažnyčioje
360

KATALIKIŠKOJI AKCIJA 365
     Keletas įvedamų paaiškinimų 365
     I. Religijos ir kultūros atsiskyrimas 366
          1. Moderniškos pažiūros į religiją 366
          2. Atsiskyrimo faktai 370
     II. Bandymai sujungti religiją ir kultūrą 374
          1. Reikalas sujungti 374
          2. Keturi bandymų tipai 376
          3. Humanizmo ir misticizmo tragedija 378
     III. Du religinio gyvenimo tipai 383
     IV. Katalikiškoji akcija kaip aktingojo tipo pasireiškimas 386
     V. Kliūtys 391
     VI. Katalikiškosios akcijos svarba. Išvados 392

KATALIKIŠKOJI AKCIJA Jos atgaivinimo tremtyje proga 394
     įvadas 394
     1. Katalikiškoji akcija kaip apaštalavimas 396
     2. Katalikiškoji akcija kaip pasauliškių apaštalavimas 401
     3. Katalikiškosios akcijos pobūdis ir apimtis 407
     4. Katalikiškosios akcijos organizacija 413

PASAULIŠKIŲ APAŠTALAVIMAS 416

TRYS KLAUSIMAI DVASIŠKIJAI Dvasiškių ir pasauliškių pokalbio reikalu 421
     1. Istorinis klausimas 422
     2. Esminis klausimas 425
     3. Egzistencinis klausimas 428

KRIKŠČIONIŠKOJI ISTORIOSOFIJA

DVIEJŲ ISTORIJŲ KRYŽKELĖJE Mintys Prisikėlimo istoriosofijai 435
     Įžanga.
Taboras ir Kalvarija 435
     I. Prisikėlimas senojo Adom o periode 438

          1. Mirtis kaip žemiškos istorijos forma 438
          2. Istorijos kelias į Prisikėlimą 444
     II. Prisikėlimas naujojo Adom o periode 448
          1. Kristaus mirties' prasmė 448
          2. Kristaus Prisikėlimo prasmė 452
     Pabaiga. Velykos liturginiame gyvenime 456

KŪNO PRIKĖLIMAS IR PASAULIO PERKEITIMAS 459
     1. Kūno atpirkimas 459
     2. Kūno idealo reikalavimai 462
     3. Kultūros pastangų nevaisingumas 464
     4. Kūno prikėlimas 468
     5. Kūno perkeitimas 470
     6. Pasaulio perkeitimo esmė 475
     7. Apokaliptinė katastrofa 477

KRISTAUS GIMIMAS TAUTAI  Tautos teologijos nuotrupos 484
     Krikščioniškasis nacionalizmas 484
     I. Tautiniai antgamtinio gyvenimo pagrindai 487
          1. Sakralinis tautinės bendruomenės pobūdis 487
          2. Tautiška mąstysena kaip Dievo supratimo atrama 489
          3. Tautinis kultas kaip liturgijos atrama 491
          4. Tauta kaip Bažnyčios atrama 494
     II. Tautos dalyvavimas antgamtiniame gyvenime 496
          1. Tautos Krikštas kaip tautos įvedimas į Šv. Bendruomenę 496
          2. Tautos istorija kaip Atpirkimo plėtimas ir vykdymas 498
          3. Rasinio tautos prado įamžinimas 500
          4. Tautos eschatologija 501

KRIKŠČIONIŠKASIS TURINYS IR LIETUVIŠKOJI FORMA Lietuviškosios istoriosofijos bandymas 504
     1. Religijos ir tautybės santykiai 504
     2. Krikščioniškojo turinio įtaka lietuviškajai formai 509
     3. Lietuviškosios formos įtaka krikščioniškajam turiniui 514
     4. Išvados 520

PETRO REGĖJIMAS, ARBA BAŽNYČIA IR MODERNUSIS PASAULIS 522

KRIKŠČIONYBĖS ATEITIS 535
     1. Dabartinė nuotaika 535
     2. Antikristinio prado taktika 545
     3. Katalikų taktika 551

Sudarytojo pastabos 561
Vardų rodykl ė 565


Maceina , Antanas

Ma32 Rašta i / Antanas Maceina ; [sudarė Antanas Rybelis], Vilnius: Mintis, 1990 - . - (Iš Lietuvos filosofijos palikimo : LFP).

[T.] 10: Religijos filosofija. - Vilnius: Margi raštai, 2005. 575 p. - Vardų r-klė: p. 565-570 . - ISB N 9986-09-282- 5

     Šiame tome spausdinami straipsniai religijos filosofijos klausimais. Juose analizuojami Dievo ir žmogaus, religijos ir mokslo, religijos ir dorovės, religijos ir kultūros santykiai, religijos vieta visuomenės gyvenime, aptariamos krikščioniškosios istoriosofijos problemos.

UDK 1(474.5)+291

ANTANAS MACEIN A

RAŠTAI , t. 10

Parengė Antanas Rybelis

Serijos dailininkas Sigitas Šniras
Korektorė Stefanija Damijonaitienė
Maketavo Nijolė Juozapaitienė

SL 319. 2005 01 21. Tiražas 700 egz. Užsakymas 5.105
Išleido leidykla „Margi raštai",
Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius. El. p.: margirastai@takas.lt
Spausdino AB spaustuvė „Spindulys", Gedimino g. 10, LT-44318, Kaunas.